Literatūrinė anketa: 11 klausimų skaitytojui (5)

Šiandienos anketos viešnia – Plungės technologijų ir verslo mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja VIOLETA BRAŽINSKIENĖ.
„VISA MEILĖ KNYGAI Į ŠIĄ ANKETĄ NESUTILPO“
1. Esate skaitantis žmogus. Ką Jums reiškia skaitymas ir knyga?
Tema apie knygas man itin maloni. Taip, skaitau. Paskutiniu, karantino, laikotarpiu labai daug. Knyga visą gyvenimą buvo šalia. Tėvai įskiepijo skaitymą nuo vaikystės ir knyga tapo artima drauge, gyvenanti su manimi. Labai gerai atsimenu vakarus, kai visa šeima susėsdavome prie stalo. Aš imdavau „Saulutę“ ir mokiausi skaityti. Visus puslapius atsimenu iki šiol, kaip nuotraukas. Pamenu ir savo išgyvenimus, ją skaitant. O kaip norėčiau tą „Saulutę“ šiandien pavartyti! Vėliau, dar nebuvau pirmokė, lankydavausi bibliotekoje ir gaudavau barti nuo bibliotekininkės, kam einu kasdien pasiimti naujų knygų. Kas čia tebuvo tą pačią dieną ir perskaityti ploną knygelę. O bibliotekininkė vis prašydavo papasakoti turinį, jai atrodė, kad peržiūriu tik piešinėlius. Namuose tėvai turėjo didelę biblioteką, retesnes knygas parsisiųsdavo (pvz., V. Šekspyro raštus). Knyga atitolina nuo savo gyvenimo problemų, bet užtat kiek kitų gyvenimų išgyveni, ko realiai padaryti negalėtum. Knyga kaip ir žmonės – susitinki, išgyveni kartu, išsiskiri... Mano knygos „konkuruoja“ (o gal draugauja) su spektakliais, sodu ir kopimu į kalnus.

2. Kokias knygas, kokią literatūrą mėgstate?
Lektūra keičiasi, nes ir pats keitiesi. Gilesnis gyvenimo suvokimas prasidėjo nuo Vydūno, H. Hesės, H. D. Thoreau. Jau seniai domiuosi lektūra apie žymius žmones, ypač rašytojus, aktorius. Noriu viską apie juos žinoti, ir ne tik dėl savo darbo, bet suprasti ir įsitikinti, koks skirtumas tarp asmenybės ir to, kas yra sakoma kūrinyje. Na, pavyzdžiui, J. Baltušio dienoraščiai. Įdomu. Bet reikėjo perskaityti ir „kitą pusę“ – M. Mironaitės ir jos dukters Dagnės Jakševičiūtės atsiminimus. Išsiaiškinau. Manau, kad beveik visą lektūrą apie lietuvių rašytojus esu perskaičiusi, laukiu kažko naujo.
Nuo jaunystės mėgstu poeziją, nors jos, kaip ir saldumynų, daug iškart „nesuvalgysi“. Žaviuosi taupiai, bet tiksliai pasakyta mintim, nusirašau. Esu prikaupusi daug eilėraščių. Jie yra daugkartinio skaitymo kūriniai, pagal nuotaiką. Manau, kad poezija yra aukštasis pilotažas, leidžiantis kuo trumpiau pasakyti esmę, ko neberandu dabartinėje poezijoje.
Susidomėjau istoriko Mindaugo Tamošaičio monografijomis apie lietuvių rašytojus Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu, tautinio atgimimo laikotarpiu, V. Krėvės-Mickevičiaus politine biografija. Kadangi istorija anksčiau ne itin domėjausi, yra įdomu žinoti tikrus faktus apie šias asmenybes. Visas tokias knygas noriu pati turėti, tai jas ir nusiperku. Taip susidarė nemaža biblioteka ir namuose. Apie kiekvieną iš jų yra atskira istorija, kuri netelpa į šią anketą. O apie knygų paskolinimą ir negrąžinimą irgi yra atskira kalba...
3. Ar turite mėgstamą autorių?
Kai patinka knyga, stengiuosi visus to autoriaus kūrinius ir perskaityti. Taip buvo su daug kuo: H. Hese, R. Granausku, V. Daujotyte, A. Ruseckaite ir kt. Daug jų yra.
Pirmenybę esu atidavusi R. Granauskui, ir taškas. Tai vienas iš jautriausių ir sąžiningiausių asmenybių, prisipažinusių, kad buvo verbuotas ir neatsisakė bendradarbiauti, dėl ko ant savęs
labai pyko. Bet po jo eina daug kitų šaunių autorių, neįmanoma visų ir suminėti.
Iš poetų – V. Mačernis, V. Mykolaitis-Putinas, J. Marcinkevičius, D. Kajokas, J. Strielkūnas, R. Keturakis ir daug daug kitų.
4. Labiausiai įsiminusi knyga (kuo?).
H. Hesės „Stiklo karoliukų žaidimas“ – jaunystės atradimų knyga. Ji visą mane perkodavo, tiek supratimu apie gyvenimo prasmę, tiek išmintimi. O štai „Stepių vilko“ neperkandu, reikės vėl kelintą kartą skaityti iš naujo. Panašiai buvo ir su A. Škėmos „Balta drobule“ – niekaip nesupratau pagrindinio veikėjo elgesio motyvų. O štai prieš metus – eureka! Pajaučiau baisiausią veikėjo kančią - nepagydomą, vedančią į nuskausminimą, išprotėjimą.
Bet manau, kad vienos knygos, kaip tėvo ar mamos, nėra ir negali būti. Kiekviena knyga yra kažkuo įdomi, prasminga, informatyvi.
5. Kokią knygą patartumėte perskaityti kitiems?
Patarčiau skaityti, o atrasti reikėtų pačiam. Na, neseniai skaičiau A. Kamiu „Maras“, taip sutapo situacijos su šia diena (nors kūrinys laikomas daugiau politiniu), buvo įdomu, kaip žmonės elgėsi tuo sunkiu laikotarpiu.
6. Kokią knygą ir kodėl pasiimtumėte į negyvenamą salą?
Tikriausiai pratinčiausi skaityti elektroniniu būdu. Nepatinka, esu ne kartą pradėjusi skaityti, bet nebaigiau, ieškojau „tikros“ knygos. Nepriprantu. O gyvenimas tokioje saloje gal ir padėtų adaptuotis. Taigi pasiimčiau skaityklę su geriausiu dar neskaitytų pasaulio knygų šimtuku.
7. Ar norisi perskaitytos knygos įspūdžiais pasidalinti su kitais? Ar turite su kuo?
Dalintis yra šaunus dalykas, ypač, jei atrandi tokį žmogų, su kuriuo gali tai aptarti, pasiaiškinti, paklausti, kaip suprato. Tokių žmonių yra vienetai.
8. Kokie Jūsų skaitymo įpročiai: kada ir kaip dažniausiai skaitote?
Skaitau kasdien, vakarais, dažnai nukenčia nuo to ir miegas. Tai šventas laikas. Prie lovos visada savo eilės laukia kelios knygos, tarp jų – ir poezijos.
9. Kokios knygos dabar labiausiai laukiate?
Perskaičiau, kad išeis knyga apie P. Cvirką. Laukiu ir K. Sabaliauskaitės „Petro imperatorės“ II dalies. Domintų šiuolaikinis požiūris ir į pasaulio dailininkų gyvenimus.
10. Kaip renkatės knygas: pagal autorių, patartas/-a draugų, pasitikite bibliotekininkų rekomendacijomis, sekate literatūros, leidyklų naujienas?
Dabar pasirinkti nesunku, informacijos daug. Renkuosi ir pagal temą. Kartais intuityviai, bet daugiausia jau žinau prieš skaitydama apie tą knygą. Dažnai dalijamės knygomis ar bent rekomenduojame vienas kitam su dukra ir sūnum. Apie naujausią lektūrą pataria ir bibliotekoje.
11. Kaip manote, ar ateityje žmonės skaitys knygas?
Norėčiau, kad skaitytų. Manau, bus skaitančių, jei tai bus įdiegta nuo vaikystės. Juk viskas pareina iš šeimos, o jau vėliau viskas priklauso nuo paties. Knygą reikia ne tik suprasti, bet ir išjausti, išgyventi, tada ji bus tavo. Į skaitymo pasaulį einama pamažu, po žingsnelį. Ir žiūri, kad jau esi „pagautas“. Skurdus būtų gyvenimas be knygų. Egzistencija.