Minijos slėnyje – atgimę Gandingos legendos

Šių metų rugpjūčio 19 – 30 dienomis Plungės rajono savivaldybės mero Albino Klimo iniciatyva poilsio bei pramogų centre „Žemsodis“ Mardosų k., Plungės r., sukurtas įspūdingas smėlio skulptūrų parkas „Nuo Gandingos didvyrių iki Lietuvos Europos Sąjungoje“.

 Pasakojama, kad mergaitė Gandingos (anksčiau - Gondinga) papėdėje pamatė atriedančią karietą su jaunikaičiais. Šie, pasirodo, velniai buvo, bet vežėsi pilnas skrynias aukso. Metusi į skrynią rožančių, kad tų turtų galėtų gauti. Bet velniai nebūtų velniai: ne tik merginą apgavo, bet ir iš rugiapjūtės pabaigtuvių grįžtančiam  muzikantui vietoje aukso į kepurę arklio mėšlo pripylė... Norite – tikėkite, norite – ne, bet kalbama, kad piliakalnyje buvusi giltinė,  kuri gobšuolius į  požemį nusitempdavo, o Stonaičių dvaro savininkas Krontauskis  dėl gobšumo savo vienintelę dukrą prarado. Tačiau tikrai Gandingos apylinkės gyventojai vidudienį galėdavo pamatyti ant pilies jodinėjant pulką ginkluotų raitelių arba ganantis galvijų bandą, tačiau, nuėję prie pilies, ten nieko nerasdavo.   O dar senoliai pasakoja, kad ant to kalno senovėje buvo kūrenama šventoji ugnis, kurią saugojo nekaltos mergaitės. Taigi, buvo laikai...
 O jie paskutinėmis rugpjūčio dienomis atgijo Minijos slėnyje įsikūrusiame poilsio ir pramogų komplekse „Žemsodis“ (7 km nuo Plungės). Ir ne šiaip sau -  šiemet  sukanka 760 metų, kai Gandinga pirmą kartą paminėta istori¬jos šaltiniuose. Idėja atgaivinti paslaptingas piliakalnio  legendas bei meniškai pateikti  pilies gynėjų narsą ir pasiaukojimą gimė Plungės rajono savivaldybės merui Albinui Klimui. Juk kas nesidomi praeitimi, tas niekada nekurs ateities. O šiandienos žmogus, manantis viską išmanąs, dažnai į istoriją ranka numoja. Todėl reikėjo – meniškai, įtaigiai – patraukti, o gal net prikaustyti jo dėmesį prie savo praeities ir ištakų detalių. Reikėjo į unikalią Žemaitijos gamtą įpinti ir iš Žemaitijos kilusių menininkų sukurtą praeities dienų dvasią. Pagaliau reikėjo deklaratyviai pareikšti, kad tik fiziškai ir dvasiškai stipri tauta galėjo  tapti šiandienos Lietuvos šeimininke. Todėl neatsitiktinai ekspozicijos tema - „Nuo Gandingos didvyrių iki Lietuvos Europos Sąjungoje“.
 O ir merui reikėjo ne tik diplomatijos, bet ir  laiko sutarti dėl būsimo skulptūrų parko vietos, dėl reikalingų medžiagų, technikos, netgi legendas kažkas turėjo išversti į latvių kalbą. Reikėjo surasti ir pasikviesti talentingus, bet tuo metu neužimtus menininkus, sudaryti jiems sąlygas dirbti ir gyventi. Tačiau prieš trejus metus užsimezgusi pažintis su aktyviu skulptoriumi Donatu Mockumi, atrodė, padės vaizduotėje ryškėjantį planą paversti realybe. Smėlio skulptūrų parkas Minijos slėnio žalumoje jau gyveno ir Donato mintyse. 
 Prasidėjo ir darbai, ir kūryba.  Smėlio skulptūras kūrė dešimt talentingų menininkų iš Lietuvos ir Latvijos: Tautvilas Povilionis, Artūras Burneika, Viktorija Ruskonytė, Agnesė Rudzytė–Kirilova, Marija Punculė, Inesė Valterė–Ulandė, Laura Šėrytė,   Karlis Ilė ir Anatolijus  Kirilovas. Oras buvo pavydėtinai palankus, lyg pati gamta alsuotų mistikos   ir kūrybos derme. Per savaitę  ryškėjo veidų, karžygių ir žirgų kūnų, ginklų ir statinių  kontūrai, o jau  savaitgalį gausūs žiūrovai stebėjosi ir gėrėjosi atgimusiomis legendomis:  „Mergaitė ir rožančius“, „Pokylis Gandingos pilies požemiuose“, „Pasklepiai“, „Gyveno du kaimynai“, „Sargai“, „Žiloje senovėje“,  „Raiti žmonės“ ir net sumanymo idėją apibendrinančia skulptūra „Sveiki atvykę!“ Taip gimė pirmasis Žemaitijoje plastiškų smėlio skulptūrų parkas, kuris, norisi tikėti, dar ilgokai ne tik džiugins lankytojų sielas, bet ir leis įsišėlti  vaizduotei.
 Rengiant šį unikalų parką, reikėjo daugelio žmonių pastangų ir supratimo. Pirmasis idėjos svarbą suprato ir finansiškai parėmė Europos Parlamento „Laisvės ir demokratijos  Europos“ frakcijos vicepirmininkas Rolandas Paksas.  Nuoširdžiausiai parko gimimu rūpinosi architektas Donatas Mockus, vietą darbui ir skulptūroms geranoriškai suteikė „Žemsodžio“ savininkai  Milita ir Rimas Valčiukai, ir medžiagomis, ir reikalinga technika apsirūpinti padėjo bičiuliai iš UAB „Plungės Jonis“. Projektą įgyvendinti padėjo TŪB „Meškinas“ (vadovas Viktoras Mačernis), UAB Milašaičių lentpjūvė (vadovas Artūras Simanauskas),  UAB „Platelių ąžuolas“ (direktorius Gediminas Zaleckas), UAB „Blikas“ (direktorius Gytis Lagunavičius), UAB „Keliavežys“ (vadovas Arvydas Baleckas), negailėdamas laiko ir nuosavos technikos dirbo Antanas Kelertas, organizacinius klausimus padėjo spręsti Karklėnų kaimo šeimų bendruomenė „Karkuoja“ (pirmininkė Aldona Slančiauskienė).  Kad parko atidarymo šventė taptų įspūdinga, nuoširdžiai stengėsi meno kolektyvai ir atlikėjai: Platelių meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras ir šokėjų grupė (vadovas Virginijus Valančiūnas), Plungės kultūros centro kamerinis choras (vadovas Arvydas Vildžiūnas), Alionos ir Aivaro Alminų šeimos ansamblis, Plungės „Saulės“ gimnazijos dainininkė Gabrielė Šalvytė (mokytoja Elena Klimienė) bei šventės vedėjas Egidijus Vaškilevičius. Apie slėnyje vykusį kūrybinį procesą bei jo rezultatus visuomenę informavo Žemaitijos televizija (vadovas Algirdas Šimkevičius),  laikraščiai „Žemaitis“ (redaktorius Rimantas Mėčius) ir „Plungė“ (redaktorė Rūta Adamonienė).
 Rudenėjantis Minijos slėnis iš lėto dažosi pastelinėmis spalvomis. Jų švelnioje apsuptyje dar didingiau ryškėja čia atgimusios Gandingos legendos. Kviečiame dar pabėgti nuo kasdienos šurmulio,   sugrįžti  čia ir paleisti savo vaizduotę pasivaikščioti su ją audrinančiais personažais...


Plungės rajono savivaldybės informacija