Liepos 21 dieną nuo pat ryto Žemaitės gimtinėje šurmuliavo žmonės. Krutėjo visas kiemas... Kas gėles merkė, kas pavėsines statė, kas garso aparatūrą derino, kas patyrusia akimi veiksmą aplink sekė... Visi su jauduliu ruošėsi Žemaičių festivaliui. Ir štai, įdienojus, Žemaitės gimtinės sodybos kieme festivalis prasidėjo. Dalyvius maloniai sutikinėjo bibliotekininkės Aušra ir Sigutė. Jos "priskaičiavo" kone 300 žmonių! Linkėdamas pakilios nuotaikos ir gero oro susirinkusius pasveikino Plungės meras A. Klišonis. Renginį žemaitiškai vedė šmaikštumo ir improvizacijos nestokojanti aktorė Nijolė Narmontaitė. Dažnai skambėjo jos atliekamos dainos. Paskaitas apie žemaičių kalbą ir tradicijas skaitė tikri žemaitiškumo idealistai: Šiaulių universiteto docentas kalbininkas, knygos "Žemaičių kalba ir rašyba" autorius Juozas Pabrėža ir Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Kuprelytė. Į festivalį buvo pakviesti žemaitiškai rašantys Žemaitijos regiono literatai. Ekspromtinio eilėraščio konkursą ir skaitymus organizavo projekto partneris Plungės literatų klubas „Vingiorykštė“, tiksliau jo atstovės Irena Stražinskaitė - Glinskienė ir Adelė Daukantaitė. Gausiai susirinkusiems festivalio svečiams nuobodžiauti nebuvo kada. Vienas kito pasirodymus keitė Šateikių kultūros centro Aleksandravo moterų vokalinis ansamblis (vad. Algimanta Motužienė), Telšių kultūros centro folklorinis ansamblis "Spigėns" (vad. Diana Bomblauskienė), Kretingos rajono Kartenos postfolkloro grupė "Vo tēp" (vad. Rimantas Varkojus), ir Aleksandravo mėgėjų teatras "Rīšolīs, suvaidinęs Vydūno komediją "Piktoji gudrybė" , (rež. Virginija Pokvytienė). Turtinga festivalio programa sukvietė į Bukantę ne tik suaugusius žemaitiško žodžio gerbėjus, bet ir vaikus. Nuotaikingą programą parodė Šateikių pagrindinės mokyklos vaikų etnografinis ansamblis "Blendževokā" (vad. Saulena Šimkevičienė). Vaikai kvietė žaisti žemaitiškus žaidimus, o į improvizuotą vaikų kiemelį užsukti kvietė bibliotekininkė Margarita Gedvilienė. Mažiesiems festivalio dalyviams buvo pasiūlyti net du edukaciniai užsiėmimai. Kam nelabai sekėsi sušildyti ir suminkštinti modeliną, tas į rankas ėmė teptukus ir tapė. Kai kas tik pirmą kartą matė kepamą modeliną ir sužinojo, kokių puikių pakabukų ar suvenyrų iš jo galima pasigaminti. Džiaugėsi tėveliai ir renginio svečiai vaikų darbeliais išpuošta Bukantės dvarelio tvora. iš Milašaičių, Kauno, Klaipėdos net iš tolimos Bulgarijos į Žemaitijos kampelį atvykę vaikai greitai rado bendrą kalbą, juokavo ir kartu mėgino atspėti kalbininko Juozo Pabrėžos tariamų žemaitiškų žodžių reikšmes. Net dvi edukacijoje dalyvavusios mergaitės prisipažino lankančios dailės mokyklą, o paklaustos kas paskatino apsilankyti festivalyje gražiai žemaitiškai atsakė: “Kor babūnėlė važiov, tėn i vedvė tempās“. Kad daugiau tokių “babūnėlių", kad daugiau tokių festivalių!

Prizai, siurprizai, dovanos – visiems nors po mažutę smulkmeną buvo padovanota. O jei kam ko ir pritrūko - rado užsukę į tautodailininkų mugę. Festivalio dalyvių pamaitinti iš kaimyninio Klaipėdos rajono atvažiavo Brožių kaimo bendruomenės virtuvė su pačia šefe bendruomenės pirmininke Vida Riaukiene. Dalyviai šveitė gardų kugelį, cibulynę ir močiutės košę.

Idėja organizuoti Žemaičių festivalį Bukantėje kilo beveik prieš metus, kai Aleksandravo bibliotekininkės paragintos, susivienijo penkios Plungės savivaldybės viešosios bibliotekos kaimiškųjų bibliotekų darbuotojos: Virginija, Vilija, Sigutė, Margarita ir Aušra. Paskelbus 2019-sius – Žemaitijos metais, Plungės savivaldybė bibliotekos vardu Lietuvos Kultūros tarybai pateikė Žemaičių festivalio Bukantėje projektą. Gavusi dalinį finansavimo patvirtinimą, projekto vykdymo komanda kibo į darbus. Vadovaujant projektų vykdyme patirties turinčiai Aleksandravo bibliotekininkei Virginijai, tai nebuvo sunku.

                     Širdį malonina atsiliepimai apie festivalį: "Meilė tam, kas daroma, nepalieka nė vienos širdies nuošaly..." "Smagumas! Skanavom kugelį, o festivalio pabaigą vainikavo Bukantės muziejaus mergaičių Aušros Petrošienės ir Laimutės Arlauskienės vaišės - kastinys, spirgynė ir karštos bulvės... Prisišokom, pridainavom, prikūrėm... Pasibuvom kaip reikiant!. Ačiū organizatoriams... "" Kalnus galima nuversti (geraja prasme), jog žemaičiams būtų gera savo krašte - Žemaitijoje. Juk menas - pats geriausias lipalas! Juk šypsenos - pati didžiausia sveikata!". "Jūsų dėka pamatėm atsinaujinusią Bukantę, sutikom seniai ir dideliai gerbiamus žmones, susipažinom su naujais Žemaitijos perliukais... Puikus, prasmingas, širdingas pasibuvimas kartu su dvasingais žmonėmis..."

                   Festivalis praėjo, liko neišdildomas įspūdis susiliejus nuostabios Žemaitės sodybos aplinkos vaizdui ir sodraus žemaitiško žodžio skambesiui.

                   Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Dovanomis rėmė Plungės savivaldybė ir mugėje dalyvavę amatininkai. Techninius reikalus tvarkyti padėjo Aleksandravo ir Narvaišiu bėndruomenės, bei Šateikių seniūnas Zigmantas Strumyla. Organizaciniai partneriai - Žemaičių dailės muziejus ir Plungės literatų klubas "Vingiorykštė". Informacinis partneris "Žemaitijos televizija".

Apie šventę - Plungės bibliotekininkės Aušra Vilienė, Margarita Gedvilienė ir Virginija Pokvytienė